padžiauti

padžiauti
padžiáuti 1. tr. K pakabinti, padėti, kad džiūtų: Padžiáuk kur nors ant tvoros, tokiam karšty kaipmat išdžius Srv. Ana padžiovė drabužius ant žiogrio tvoros J. Ant aksties pamauna ir padžiauna mėsas kamine J. Vidury šilelio šienelį padžióviau Ds. Ant jovaružėlio šėkelį padžióviau JV612. Nai padžiáuk džiovimą, sumalk Lp. | prk.: Iš kur gerą arklį turės – žiūrėk, paraisty padžiáutas bestovi kasdien (neturi ko ėsti, lysta) Mlt. | refl. tr.: O aš pasidžióviau liepos viedružėlius ant jovaro šakužėlės JD719. ║ prk. atidėti, užmesti, apleisti: Tik pasiimsi kokį darbą ir padžiáuni Ds. Bylą jau visai padžióvė Ds. ║ refl. pasikarti: Tai senis, sulaukęs aštuntos dešimties, sumislino pasidžiáut! Rdm. ^ Visi išvaikščiojo, o tu čia vienas likęs nor pasidžiáuk – ir gyvuliai apšert, ir vaikai pavalgydint Sn. Pasdžiáuk tu su savais pinigais! Arm. 2. tr. užmušti: Aš tave padžiáusiu ant daikto! Lp. ║ nušauti: Kad jausdavo girio[je] vilką, jį griebdavo padžiáut Smln. Daugelį tai ir padžióvė an vainos Prng. Tegul dar tas šuva pas mane į kiemą atbėga, tai aš jį tuoj ir padžiáusiu Žal. 3. tr., intr. prk. kalba nugalėti: Aš tavę vienu žodžiu padžiáusiu Švnč. Ot padžióvė, neturi ko ir sakyt Ml. 4. tr. parduoti: Jau karvę padžióviau Lp.
◊ dantìs padžiáuti [ant lentýnos] neturėti ko valgyti, badauti: Padžiáusi dantìs ant lentýnos Vrn. Ažkart viską suvalgysi, o paskui dantìs padžiáusi Švnč.
gómurį padžiáuti ant tvorõs nevalgiusiam būti: Vis makaronai ir makaronai, nors tu gomurį ant tvoros padžiauk rš.
káilį (×skū̃rą, kójines, ×pañčekas Ds, Žv, ×bul̃kenas, kójas, kójas rankelès, kapkàs Rk, výžas) padžiáuti numirti, galą gauti: Neik į vakaruškas, ten padžiáusi káilį Dsn. Jau jis senai kójines padžióvė Rs. Ar čia seniai jis ūžė, linksminosi, o jau šiandie kójas padžióvęs Srv. Anas jau padžióvė bul̃kenas Užv. O kai padžiáusiu kójas rankelès, tada išvargsiu savo vargelį Zp. Duok ubagui grūdą, kunigui pūdą, ciesoriui pūrą, o pats padžiauk skūrą LTR. I pãts výžas padžióvė Šmk.
\ džiauti; apdžiauti; atdžiauti; įdžiauti; išdžiauti; nudžiauti; padžiauti; pardžiauti; perdžiauti; pradžiauti; pridžiauti; sudžiauti; uždžiauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • padžiauti — padžiáuti vksm. Padžióvė báltinius ant aũkšto …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pradžiauti — tr. padžiauti, įdžiauti: Kažkokia mergina netikusiai pradžiovė jaują Slč. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; įdžiauti; išdžiauti; nudžiauti; padžiauti; pardžiauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • uždžiauti — 1. tr. K užkabinti, uždėti džiaunant, padžiauti: Baltus marškinius uždžiovė ant karties, ir sudirbo musės Pnd. Maišus ant tvorų uždžiovėm Up. 2. tr. uždėti antrą eilę džiaunant, šlapią ant sauso uždėti: Darbinykai patingėjo [viską išminti], tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įdžiauti — tr. 1. K padėti džiūti, padžiauti: Įdžiauk į jaują linus, kad džiūtum J. Vieną pirtį linų jau įdžioviau Šv. Mes jau paskutinius javus įdžiovėm Up. Aš įdžioviau linelius į tėtušio jaujelę JD73. Paršai papjauti, linai įdžiauti prš. | refl. tr.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdžiauti — tr. 1. apdėti džiaunant: Kakalį linais apdžiauti K. 2. apvogti: O tai apdžiovė vagiai Grv. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; įdžiauti; išdžiauti; nudžiauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atdžiauti — 1. tr. atkirsti, nukirsti: Bekapodamas malką atdžioviau pirštą Švnč. Merga jam šmaukšt peiliu ir atdžiovė rankas (ps.) Eiš. 2. refl. atvykti, atsibelsti: Totoriai tuojau per tyrumas atsidžiaudavo į pietų vaivadijas rš. džiauti; apdžiauti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • džiauti — džiauti, na ( ja K; R), džiovė 1. tr., intr. kabinti, dėti, kad džiūtų: Merga, drapanas išvelėjus, džiauna ant tvoros J. Mes į jaują džiaunam, o linkuviai šeria Rz. Šiandien kietai džiovėm jaują, kažin ar džius Všk. Šiandien vakare vešim linus į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • džiuvinys — džiuvinỹs sm. (3b) DŽ kas sudžiūvęs ar džiovinamas: Obuliai buvo po pečium padžiauti; kai užsidegė pečdangtė, tai visi džiuviniaĩ susvilo Vdk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gruzdėti — gruzdėti, grùzda, ėjo intr. 1. degti be liepsnos, rusėti, smilkti, svilti; ruduoti nuo karščio, nuo sausros, šalčio: Ugnis grùzda rąste, t. y. be liepsnos dega J. Medis grùzda, ugnis rusa, po pečiumi ugnis troliuoja J. Kibirkštys grùzda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdžiauti — tr. 1. iškabinti džiaunant. | refl. Š. ║ iškarti: Kad juos visus, itokius žmones, išdžiaut[ų]! Arm. 2. išmušti, išlaužti: Ožys įsibėgėjęs vožė į tvorą raguota kakta, išdžiovė tris kartis rš. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”